Įsigyti mokymus

STRAIPSNIAI 

Masažas daugiau nei rankų judesiai. Kodėl tiksliam prisilietimui reikia žinių ir supratimo?

Masažas dažnai iš šalies tai atrodo kaip judesių seka rankomis: glostymas, spaudimas, trynimas, maigymas, tempimas. Specialisto rankos juda, kliento kūnas reaguoja, jis atsipalaiduoja arba įsitempia.

Tačiau kuo ilgiau mokomasi masažo, tuo aiškiau tampa, kad rankų judesiai yra tik matomoji darbo dalis. Už jų slypi daug daugiau: kūno pažinimas, gebėjimas stebėti, prisitaikyti, jausti audinių atsaką, suprasti žmogaus būseną ir pasirinkti tinkamą veiksmą konkrečiu momentu.

Tas pats judesys gali būti atliekamas mechaniškai arba sąmoningai. Išoriškai jis gali atrodyti labai panašiai, bet žmogaus kūnas dažnai pajunta skirtumą. Vienu atveju prisilietimas tarsi „daromas kūnui“, kitu – vyksta pagarbus dialogas su kūnu.

Būtent čia masažas tampa daugiau nei tik rankų judesiai.

Masažas ne tik technika, bet ir supratimas

Masažo technikos reikalingos, be jų būtų sunku dirbti. Jos suteikia struktūrą, kryptį ir aiškumą. Tačiau vien technikos neužtenka.
Tą patį judesį galima atlikti mechaniškai, o galima atlikti sąmoningai.
Mechaniškai, kai tiesiog kartojame tai, ką išmokome. Tai dažnas mokymosi etapas. Tačiau būtinas ir sąmoningumas, jis prasdieda tada kai stebime, kaip į prisilietimą reaguoja žmogaus kūnas.

Ar masažuojami audiniai minkštėja?
Ar žmogus pradeda ramiau kvėpuoti?
Ar kūnas priima spaudimą?
Ar specialistas pats dirba patogiai?
Ar prisilietimas yra tikslus, o ne perteklinis?

Tokie klausimai keičia masažo kokybę. Jie padeda pereiti nuo technikos atlikimo prie sąmoningo darbo.

Stipriau ne visada geriau

Viena dažniausių masažo temų, spaudimo stiprumas. Dalis žmonių vis dar mano, kad „geras masažas“ turi būti stiprus, skausmingas, po jo turi jaustis, kad „kažkas buvo padaryta“.
Tačiau skausmas ne visada yra masažo efektyvumo ženklas. Kartais jis rodo, kad kūnas ginasi. Įsitempia. Sulaiko kvėpavimą. Bando apsisaugoti nuo per didelio skausmo masažo metu.
Tikslus prisilietimas yra tada, kai gebama pasirinkti tinkamą atliekamo judesio  intensyvumą.

Kartais reikia stipresnio spaudimo.
Kartais reikia švelnesnio tempo.
Kartais reikia sustoti ir palaukti.
Kartais geriausias sprendimas yra ne pridėti daugiau jėgos, o sumažinti perteklinį veikimą.

Masažuotojo užduotis nėra "nugalėti" audinį. Jo užduotis yra suprasti, kas vyksta, ir pasirinkti tokį veiksmą, kuris padėtų kūnui atsitatyti, jaustis geriau.

Kūnas masažo metu "kalba" ne tik per skausmą

Masažo metu kūnas duoda daug ženklų. Ne visi jie yra akivaizdūs.
Žmogus gali giliau atsidusti. Gali pakeisti kvėpavimo ritmą. Gali įtempti pečius. Gali nejučia sugniaužti rankas. Gali pradėti kalbėti greičiau arba priešingai, nutilti. 
Todėl masažo kokybė priklauso ne tik nuo rankų judesių, bet ir nuo specialisto gebėjimo stebėti kaip reaguoja klientas.
Stebėti nereiškia įtarinėti ar perdėtai analizuoti. Tai reiškia būti dėmesingam. Matyti žmogų kaip visumą, o ne kaip atskirą įtemptą raumenį.

Kaklo įtampa gali būti susijusi su kvėpavimu. Įtampa pečių srityje su laikysena, darbo poza, emociniu krūviu. Žandikaulio, su įpročiu sukąsti dantis, stresu ar kaklo padėtimi. Kūne yra daug sąsajų ir retai problema būna tik ten kur skauda ar supratsėjusi funkcija.  

Kuo daugiau specialistas supranta šiuos ryšius, tuo efektyviau gali dirbti.

Rankos perduoda specialisto būseną

Masažas yra artimas darbas su žmogumi. Todėl rankos perduoda ne tik techniką. Jos perduoda ir tempą, pasitikėjimą, aiškumą, ramybę arba skubėjimą.

Jeigu specialistas skuba, kūnas tai dažnai pajunta.
Jeigu specialistas dirba per jėgą, kūnas dažnai pradeda gintis.
Jeigu specialistas pats įsitempęs, jo prisilietimas gali tapti kietesnis, net jei technika atliekama taisyklingai.

Tai nereiškia, kad masažuotojas visada turi būti idealios būsenos. Jis taip pat yra žmogus. Tačiau profesinė branda prasideda tada, kai specialistas pradeda pastebėti ne tik klientą, bet ir save.

Kaip aš stoviu?
Ar keliu pečius?
Ar spaudžiu nykščiais?
Ar sulaikau kvėpavimą?
Ar mano nugara pavargsta po kiekvienos darbo dienos?
Ar bandau kompensuoti nepasitikėjimą didesne jėga?

Šie klausimai nėra smulkmenos. Jie tiesiogiai susiję su darbo kokybe.

Specialisto ergonomika, ne papildoma tema

Apie ergonomiką masaže kartais kalbama kaip apie techninį dalyką: kaip stovėti, kokio aukščio turi būti stalas, kaip laikyti riešą. Visa tai svarbu. Tačiau ergonomika yra daugiau nei kūno padėtis.

Ergonomika yra specialisto santykis su savo darbu.

Jeigu masažuotojas nuolat dirba per jėgą, ilgainiui jo kūnas pradeda siųsti signalus. Pavargsta riešai, nykščiai, alkūnės, pečiai, nugara. Kartais atsiranda ne tik fizinis, bet ir emocinis nuovargis. Darbas, kuris anksčiau teikė prasmę, pradeda sekinti.

Tada gali atrodyti, kad problema yra profesijoje. Bet kartais problema yra ne pačiame darbe, o būde, kuriuo jis atliekamas.

Darbas iš kūno svorio, aiškesnė atrama, tinkamas stalo aukštis, kvėpavimo ritmas, gebėjimas nenaudoti perteklinės jėgos, visa tai padeda ne tik tausoti specialistą. Tai keičia ir prisilietimo kokybę.

Kai specialistas mažiau kovoja su savo kūnu, jis geriau jaučia ir kitą žmogų, jo kūno atsaką į masažo judesius.

Pagarbus prisilietimas prasideda nuo aiškumo

Masažas nėra vien fizinis poveikis. Tai ir santykis.
Žmogus, atėjęs į masažą, dažnai "atsineša" ne tik įtampą ar skausmą. Jis atsineša lūkestį, nerimą, kartais nusivylimą savo kūnu, kartais labai jautrią patirtį. Todėl masažo specialisto atsakomybė nėra tik masažo technika.
Svarbu paaiškinti, kas bus daroma.
Svarbu paklausti, kaip žmogus jaučiasi.
Svarbu gerbti ribas.
Svarbu nežadėti to, ko negalime užtikrinti.
Svarbu neprimesti žmogui savo interpretacijų.
Svarbu kalbėti paprastai, bet atsakingai.

Prisilietimas tampa saugesnis tada, kai žmogus žino masažo proceso eigą ir gauna atsakymus į visus jam rūpimus klausimus.

Pabaigai

Masažo kokybė atsiranda ne vien iš to, kiek judesių specialistas moka. Ji atsiranda iš gebėjimo suprasti, kada, kodėl ir kaip tuos judesius taikyti.

Rankos yra svarbios. Jos yra pagrindinis prisilietimo įrankis. Tačiau rankų judesiai tampa prasmingi tik tada, kai juos lydi dėmesys, kūno supratimas, pagarba žmogui ir atsakomybė už savo darbą.

Masažas yra daugiau nei rankomis atliekami masažo judesiai.

Tai gebėjimas klausytis kūno.
Gebėjimas dirbti ne per jėgą, o per tikslumą.
Gebėjimas mokytis ne tik naujų technikų, bet ir gilesnio santykio su prisilietimu.

Kai prisilietimą lydi supratimas, jis tampa ne mechaniniu veiksmu, o atsakingu dialogu su žmogaus kūnu.
Visi straipsniai


Šiame straipsnyje aptartos temos artimos „Tikslaus prisilietimo“ krypčiai – kūno pažinimui, sąmoningam prisilietimui, ergonomikai ir profesinei masažo kultūrai.