Masažas dažnai iš šalies tai atrodo kaip judesių seka rankomis: glostymas, spaudimas, trynimas, maigymas, tempimas. Specialisto rankos juda, kliento kūnas reaguoja, jis atsipalaiduoja arba įsitempia.
Masažuotojo darbas iš šalies dažnai atrodo ramus.
Šiltas kabinetas, lėtas tempas, tylus bendravimas, prisilietimas, dėmesys žmogui. Tačiau tie, kurie dirba šį darbą kasdien, žino: masažas gali būti fiziškai labai reiklus.
Viena dažniausių frazių masažo kabinete – „man patinka stipriai“.
Kartais žmogus ateina jau turėdamas aiškų įsitikinimą, jeigu masažas nebus skausmingas, vadinasi, jis nebus veiksmingas.
Prisilietimas žmogui yra vienas pirmųjų būdų patirti pasaulį. Dar iki žodžių, iki aiškių minčių, iki gebėjimo paaiškinti, kas vyksta, kūnas jau reaguoja į kontaktą: šilumą, spaudimą, ritmą, saugumą, artumą ar įtampą.
Masažo mokymasis nebūtinai turi prasidėti nuo profesijos. Dažnai manoma, kad masažo verta mokytis tik tada, kai žmogus planuoja dirbti masažuotoju. Jei neketini keisti profesijos, atidaryti kabineto ar priimti klientų, atrodo, kad masažo mokymai nėra būtini.
Yra sričių, į kurias žmonės ateina labai skirtingais gyvenimo etapais. Ne todėl, kad „per vėlu“ ar „per anksti“, o todėl, kad tam tikras supratimas subręsta savame laike. Masažas yra viena iš tokių sričių.
