Kai noras mokytis ateina ne iš skubėjimo, o iš brandos
Yra sričių, į kurias žmonės ateina labai skirtingais gyvenimo etapais. Ne todėl, kad „per vėlu“ ar „per anksti“, o todėl, kad tam tikras supratimas subręsta savame laike. Masažas yra viena iš tokių sričių. Vieni masažo mokymus atranda jauni, ieškodami profesinio kelio. Kiti, jau turėdami darbą, šeimą, gyvenimiškos patirties ir norą išmokti praktiško, žmogiško įgūdžio. Dar kiti ateina po vidinio klausimo: „O gal aš noriu veiklos, kurioje būtų daugiau prasmės, dėmesio ir pagalbos žmogui ?“
Kartais noras mokytis masažo gimsta labai paprastai. Norisi geriau pamasažuoti artimą žmogų. Norisi suprasti, kodėl kūnas įsitempia. Norisi išmokti liesti saugiau. Norisi patikrinti, ar darbas su kūnu man artimas. Norisi ne dar vienos teorijos, o praktikos, kurioje rankos, dėmesys ir kūno supratimas susijungia į vieną patirtį.
Ir tada iškyla abejonė - ar ne per vėlu pradėti?
Dažniausiai atsakymas paprastas. Mokytis nėra per vėlu, kai mokymasis prasideda nuo tikro susidomėjimo.
Mokytis masažo niekada nevėlu, nes tai nėra vien profesinis pasirinkimas. Tai gali būti kelias į kūno pažinimą, į saugesnį rūpestį, į didesnį pasitikėjimą savo rankomis, į naują santykį su savimi ir kitu žmogumi.
Kartais žmogui nereikia iš karto žinoti, kuo visa tai baigsis. Pakanka leisti sau pradėti.
Pradėti nuo klausimo.
Nuo smalsumo.
Nuo pirmo praktinio bandymo.
Nuo supratimo, kad nežinoti yra normalu.
Nuo noro liesti ne bet kaip, o atsakingiau.
Masažo mokymasis gali tapti švelnia, bet prasminga pradžia. Jis nebūtinai iš karto pakeičia gyvenimą, tačiau gali padėti grįžti prie to, ką šiuolaikiniame skubėjime dažnai pamirštame gebėjimo sustoti, pajusti kūną ir mokintis padėti kitiems. To niekada nevėlu mokytis.