STRAIPSNIAI 

Prisilietimas yra daugiau nei tik fizinis kontaktas

Prisilietimas žmogui yra vienas pirmųjų būdų patirti pasaulį. Dar iki žodžių, iki aiškių minčių, iki gebėjimo paaiškinti, kas vyksta, kūnas jau reaguoja į kontaktą: šilumą, spaudimą, ritmą, saugumą, artumą ar įtampą.

Todėl masažas nėra tik mechaninis poveikis raumenims. Jis nėra vien audinių spaudimas, glostymas ar trynimas. Tinkamas prisilietimas gali tapti būdu kūnui nurimti, geriau save pajusti, atpažinti įtampą ir pamažu jas apelsiti.

Kai kalbame apie masažo naudą, dažnai pirmiausia minime raumenis, kraujotaką, įtampą ar skausmą. Tai svarbu. Tačiau prisilietimas veikia ne tik raumenų sistemą. Jis paliečia ir nervų sistemą, kvėpavimą, kūno suvokimą, emocinę būseną, žmogaus saugumo pojūtį.

Būtent todėl masažas yra daugiau nei procedūra. Tai santykis su kūnu.

Kūnas jaučia ne tik spaudimą, bet ir kokybę

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kūnui svarbiausia, kiek stipriai jį veikiame. Tačiau kūnas reaguoja ne tik į spaudimo stiprumą. Jis reaguoja į prisilietimo kokybę.

Ar prisilietimas skubotas, ar ramus?
Ar spaudimas aiškus, ar chaotiškas?
Ar žmogus jaučiasi saugiai, ar turi įsitempti?
Ar specialistas pastebi kūno atsaką, ar tik atlieka techniką?
Ar prisilietimas kviečia kūną atsipalaiduoti, ar verčia įsitempti?

Odoje, raumenyse, fascijose ir sąnariuose yra daug jutiminių receptorių. Jie perduoda informaciją apie spaudimą, tempimą, padėtį, judesį, temperatūrą. Tokie terminai kaip mechanoreceptoriaipropriocepcija ir interocepcija gali skambėti sudėtingai, bet jų esmė paprasta.

Mechanoreceptoriai padeda kūnui jausti mechaninį poveikį, spaudimą, tempimą, vibraciją.
Propriocepcija padeda suvokti kūno padėtį erdvėje.
Interocepcija susijusi su vidinių kūno pojūčių atpažinimu, kvėpavimu, įtampa, širdies plakimu, vidiniu nerimu ar ramybe.

Per sąmoningą prisilietimą žmogus gali pradėti geriau jausti savo kūną. Kartais po masažo žmogus pasako: „Atrodo, tik dabar supratau, kaip stipriai buvau įsitempęs.“ Tai svarbus momentas. Kūnas ne tik atsipalaiduoja, jis tampa labiau suvokiamas.

Prisilietimas ir nervų sistema

Nervų sistema nuolat "vertina". Saugu ar nesaugu, galima atsipalaiduoti ar reikia saugotis, galima paleisti įtampą ar geriau ją laikyti.

Kai žmogus patiria ramų, aiškų ir pagarbių ribų neperžengiantį prisilietimą, kūnas dažnai lengviau pereina į ramesnę būseną. Čia svarbi autonominė nervų sistema, ypač jos parasimpatinė dalis, kuri siejama su poilsiu, virškinimu, atsistatymu ir lėtesniu vidiniu ritmu.

Tai nereiškia, kad masažas „sutvarko nervų sistemą“ ar pakeičia medicininį gydymą. Taip sakyti būtų netikslu. Tačiau saugus prisilietimas gali padėti kūnui patirti daugiau ramybės, sumažinti bendrą įtampos lygį ir geriau pajusti, kur kaupiasi fizinis ar emocinis krūvis.

Praktikoje tai matoma labai paprastai.

Žmogus masažo pradžioje guli įsitempęs, pečiai pakelti, kvėpavimas paviršinis. Po kurio laiko kvėpavimas gilėja, pečiai nusileidžia, delnai atsipalaiduoja, veidas suminkštėja. Kartais žmogus nieko nepasako, bet kūnas parodo, kad atsipalaidavo ir jaučiasi geriau.

Tai nėra vien raumenų atpalaidavimas. Tai bendras savijautos pokytis.


Kodėl aparatas negali pakeisti žmogaus rankų?

Šiuolaikinėje rinkoje daug įvairių aparatų: masažuokliai, vibraciniai įrenginiai, kompresinės sistemos, šildymo priemonės, elektrostimuliacija, mechaniniai volai. Kai kurie jų gali būti naudingi kaip pagalbinės priemonės ar tada  kai masažas negalimas. Jie gali šildyti, vibruoti, spausti, stimuliuoti, padėti atsipalaiduoti ar papildyti savipriežiūrą.

Tačiau aparatas veikia pagal programą. Žmogaus rankos veikia pagal pojūtį.

  • Aparatas nejaučia, kad žmogus sulaikė kvėpavimą.

  • Jis nepastebi, kad audiniai pradėjo gintis.

  • Jis nesupranta, kad šiandien žmogus jautresnis nei vakar.

  • Jis negali paklausti, kaip žmogus jaučiasi.

  • Jis negali pakeisti prisilietimo pagal subtilų kūno atsaką.

  • Jis nesukuria tokio pat žmogiško saugumo, kokį gali sukurti dėmesingas specialistas.

Rankos gali sustoti. Sulėtėti. Pakeisti kryptį. Sumažinti spaudimą. Pereiti nuo taškinės technikos prie glostymo dilbiais, kad nuraminti. Pajusti, kad kūnui reikia ne daugiau poveikio, o daugiau laiko.

Aparatas gali veikti audinį. Žmogaus rankos gali klausytis kūno. Būtent ši savybė yra esminė masažo meistrystėje, kurią svarbu lavinti.

Prisilietimas nėra tik poveikis audiniams

Jeigu į kūną žiūrime tik kaip į raumenų, sausgyslių, fascijų ir sąnarių sistemą, masažas gali atrodyti kaip mechaninis darbas: įtempta vieta, spaudimas, atpalaidavimas.

Tačiau žmogus nėra vien "audinių rinkinys".

Tas pats kaklo skausmas gali būti susijęs su laikysena, ilgomis valandomis prie kompiuterio, kvėpavimo įpročiais, žandikaulio įtampa, miego kokybe, stresu. Pečių įtampa gali būti ne tik raumenų problema, bet ir nuolatinio budrumo, atsakomybės, skubėjimo ar emocinio krūvio atspindys.

Todėl masažuojant svarbu ne tik „kur skauda“, bet ir daugelis kitų faktų, kurie turi įtakos skausmo formavimuisi bei poveikio metodo parinkimui.




Kai žmogus ilgai gyvena įtampoje

Ilgalaikė įtampa dažnai tampa nepastebima. Žmogus pripranta prie pakeltų pečių, sukąsto žandikaulio, įtempto pilvo, paviršinio kvėpavimo. Tai tampa tarsi foninė būsena.

Tada masažo metu gali įvykti įdomus dalykas: kūnas atpažįsta kontrastą.

Kai prisilietimas ramus, aiškus ir neagresyvus, žmogus gali pirmą kartą per ilgą laiką pajusti, kad įtampą galima paleisti. Ne visą iš karto. Ne visada greitai. Bet bent šiek tiek.

Toks patyrimas svarbus ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Nes kūnas pradeda suprasti, galima būti ne tik įsitempus. Galima jaustis kitaip.

Tai viena priežasčių, kodėl masažas, kai jis atliekamas sąmoningai, gali būti toks vertingas šiuolaikiniam žmogui. Ne todėl, kad jis stebuklingai išsprendžia visas problemas, o todėl, kad suteikia kūnui patirtį, kurios dažnai trūksta kasdienybėje.

Kodėl prisilietimo kokybės reikia mokytis?

Kartais atrodo, kad masažuoti paprasta, tereikia rankų, šiek tiek jėgos ir gerų norų. Tačiau geras noras dar nereiškia saugaus ar kokybiško prisilietimo.

Mokantis masažo labai svarbu suprasti ne tik judesius, bet ir kūno reakcijas. Kur galima spausti drąsiau, o kur reikia atsargumo. Kada žmogus atsipalaiduoja, o kada pradeda gintis. Kuo skiriasi intensyvus, bet saugus pojūtis nuo skausmo, kuris kūną įtempia. Kodėl svarbu neskubėti. Kodėl reikia stebėti kvėpavimą, audinių atsaką, žmogaus ribas.

Prisilietimas artimiesiems: kodėl svarbu ne tik noras padėti?

Daug žmonių masažuoja artimuosius namuose: nugarą po darbo, pečius po ilgos dienos, pėdas, kaklą, pavargusias rankas. Tai gražus rūpesčio gestas. Tačiau net ir masažuojant artimą žmogų verta suprasti pagrindinius saugaus prisilietimo principus.

  • Kada negalima masažuoti?

  • Kada reikėtų vengti stipraus spaudimo?

  • Kaip nespausti per daug kaklo srityje?

  • Kaip saugoti savo pačių rankas ir nugarą?

  • Kaip suprasti, kad žmogui jau per intensyvu?

  • Kaip masažuoti ne per jėgą, o per dėmesį?

Mokėti masažuoti artimąjį kokybiškiau reiškia ne daryti kaip specialistas po kelių dienų. Tai reiškia atsakingiau liesti, geriau suprasti ribas t.y. ko galima ir ko negalima bei  kurti saugesnį rūpestį.  Kartais vien tai, kad žmogus išmoksta neskubėti, nespausti per stipriai ir stebėti kvėpavimą, jau labai pakeičia patirtį.


Pabaigai

Prisilietimas yra daugiau nei fizinis kontaktas. Jis veikia kūną per odą, nervų sistemą, kvėpavimą, audinių atsaką, kūno suvokimą ir saugumo pojūtį. Todėl žmogaus rankų negali pilnai pakeisti jokie aparatai. Ne todėl, kad aparatai visada blogi, o todėl, kad jie neturi to, kas masaže dažnai yra svarbiausia, gyvo jautrumo, prisitaikymo, klausymo.

Sąmoningas prisilietimas nėra tik technika. Tai gebėjimas būti dėmesingam kūnui. Gebėjimas suprasti, kada veikti, o kada sustoti. Kada gilinti darbą, o kada sumažinti spaudimą. Kada kūnas priima, o kada ginasi. Kuo geriau suprantame prisilietimą, tuo aiškiau matome, kad masažas nėra vien judesių rinkinys. 


Šiame straipsnyje aptartos temos artimos „Tikslaus prisilietimo“ krypčiai – kūno pažinimui, sąmoningam prisilietimui, ergonomikai ir profesinei masažo kultūrai.