Viena dažniausių frazių masažo kabinete – „man patinka stipriai“. Kartais žmogus ateina jau turėdamas aiškų įsitikinimą: jeigu masažas bus neskausmingas, vadinasi, jis nebus veiksmingas. Jeigu po masažo nejaus „kad kažkas daryta“, galbūt specialistas dirbo per silpnai.
Jeigu kūnas nebuvo gerai „išmaigytas“, gal rezultato ir nebus.
Šis įsitikinimas labai paplitęs. Jį girdi masažuotojai, kineziterapeutai, kūno terapijos specialistai, kartais net pradedantieji, kurie masažo mokosi tik savo artimiesiems. Tačiau čia verta sustoti ir paklausti: ar skausmas tikrai yra kokybės matas?
Masažas gali būti intensyvus. Jis gali būti gilus. Kartais jis gali būti ne visai patogus, ypač kai dirbama su įsitempusiomis, jautriomis ar ilgai apkrautoms kūno vietomis. Tačiau stiprumas pats savaime nėra geresnio masažo įrodymas.
Geras masažas nėra tas, kuris visada stiprus. Geras masažas yra tas, kuris atitinka žmogaus kūno būklę, audinių atsaką, tikslą ir specialisto gebėjimą pasirinkti tinkamą spaudimą konkrečiu momentu.
Stipriau nereiškia geriau.
Geresnis masažas prasideda ne nuo didesnės jėgos, o nuo tikslesnio supratimo. Nuo gebėjimo jausti audinių atsaką, stebėti žmogaus kvėpavimą, pasirinkti tinkamą tempą, kryptį ir spaudimo gylį. Nuo specialisto gebėjimo dirbti ne per įtampą, o per atramą, ergonomiką ir aiškumą.
Skausmingas masažas nebūtinai yra veiksmingas. Švelnesnis masažas nebūtinai yra paviršinis. Gilus masažas nebūtinai turi būti grubus.
Tikslus prisilietimas gali būti intensyvus, bet jis neturi būti be tikslis. Jis gali būti gilus, bet neturi nepaisyti kūno atsako. Jis gali būti veiksmingas, bet neturi daryti žalosnei kliento, nei specialisto kūnui.
Masažo meistriškumas atsiranda tada, kai spaudimas tampa ne jėgos demonstravimu, o sąmoningu pasirinkimu.
Būtent čia prasideda brandesnis darbas su kūnu, toks, kuriame technika, pajautimas, ergonomika ir pagarba žmogui veikia kartu.